LITHUANIA

LITHUANIA. Order No. 50 of 28 January 1994 of the Ministry of Health on abortion procedures.

Siekdamas mažinti nėštumo nutraukimo operacijų ir su jomis susijusių komplikacijų skaičių:

1. Nustatau nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarką (1 priedas).

2. Tvirtinu motinos ir vaisiaus sveikatai bei gyvybei grėsmingų ligų ir būsenų sąrašą (2 priedas).

3. Įsakymas įsigalioja, jį paskelbus "Valstybės žiniose".

4. Nustatau, kad Lietuvos Respublikoje nebegalioja TSRS Sveikatos apsaugos ministerijos 1982.03.16 įsakymu Nr.234 patvirtinta nėštumo nutraukimo operacijų atlikimo tvarka.

1 priedas

NĖŠTUMO NUTRAUKIMO OPERACIJOS ATLIKIMO TVARKA

1. Nėštumo nutraukimas pagal moters pageidavimą.

1.1. Moteriai pageidaujant, leidžiama nutraukti nėštumą iki 12 savaičių, jei nėra šiai operacijai kontraindikacijų. Didesnį nei 12 sav. nėštumą leidžiama nutraukti, kai jis gresia moters gyvybei ir sveikatai (2 p.).

1.2. Kontraindikacijos nėštumui nutraukti:

ūmūs ir poūmiai genitalijų uždegimai;

ūmūs ir poūmiai kitos lokalizacijos uždegimai;

ūmios infekcinės ligos.

Nėštumo nutraukimo operaciją leidžiama atlikti tik išgydžius šias ligas.

1.3. Visais atvejais nėštumas gali būti nutraukiamas tik stacionaro ginekologijos skyriuje.

1.4. Dėl siuntimo į ginekologijos stacionarą moteris turi kreiptis į ambulatorinę pagalbą teikiantį gydytoją akušerį-ginekologą.

1.5. Iki išduodant siuntimą nėštumui nutraukti, būtina moteriai (pageidautina ir sutuoktiniui) paaiškinti apie nėštumo nutraukimo žalą moters sveikatai, fizinę ir moralinę žalą abiems sutuoktiniams. Šią informaciją pateikia siuntimą išduodantis gydytojas akušeris-ginekologas, o pirmojo nėštumo atveju - gydytojas kartu su moterų konsultacijos vedėju. Pageidautina, kad pokalbyje dalyvautų psichologas.

1.6. Nutraukiant nėštumą nepilnametėms iki 16 metų, būtinas, o nuo 16 iki 18 metų pageidautinas raštiškas sutikimas vieno iš tėvų, įtėvių, globėjų, rūpintojų ar faktiškai jas auginančių asmenų. Sutikimą duodantis asmuo turi atvykti pats arba jo rašytinis sutikimas turi būti patvirtintas notaro.

1.7. Iki išduodant siuntimą nėštumui nutraukti, moterų konsultacijos gydytojas akušeris-ginekologas nustato nėštumo laiką ir išsiaiškina, ar nėra kontraindikacijų šiai operacijai.

Nėščiajai atliekami:

bendras kraujo tyrimas;

kraujo tyrimas dėl WAR;

tepinėlis iš gimdos kaklelio;

kraujo grupė ir Rh ;

kraujo tyrimas dėl AIDS atliekamas, tik esant klinikiniams,

epidemiologiniams simptomams, pacientei sutikus ar jai pageidaujant.

Esant indikacijoms, atliekami ir kiti klinikiniai laboratoriniai bei specialūs tyrimai.

Tyrimų duomenys įrašomi į ambulatorinę kortelę.

1.8. Siuntime nėštumui nutraukti (fNr.028/y) turi būti pažymėta: nėštumo laikas, tyrimų rezultatai, o esant medicininėms indikacijoms - susirgimas, dėl kurio gali būti nutraukiamas nėštumas.

1.9. Ginekologijos stacionare iki nėštumo nutraukimo operacijos moteris turi raštu pareikšti apie savo apsisprendimą nutraukti nėštumą.

1.10. Nėštumo nutraukimo operacijas atlieka stacionarų ginekologijos skyrių gydytojai akušeriai-ginekologai, o mikroabortus - moterų konsultacijų, kuriose įrengtos operacinės, gydytojai akušeriai-ginekologai.

1.11. Ginekologijos stacionare turi būti užpildyta istorija (fNr.003-1/a), į kurią įklijuojamas siuntimas ir moters raštiškas sutikimas nutraukti nėštumą.

Nėštumo nutraukimo operacijos registruojamos operacijų žurnale.

1.12. Nėštumo nutraukimo operacijos turi būti atliekamos tik nuskausminus.

1.13. Po pirmojo nėštumo nutraukimo operacijos, esant Rh(-), suleidžiamas antirezus D imunoglobulinas.

1.14. Apie moters išrašymo iš ginekologijos stacionaro laiką sprendžia gydytojas akušeris-ginekologas.

1.15. Po nėštumo nutraukimo operacijos gydytojas akušeris-ginekologas dirbančioms moterims gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą ne ilgiau kaip 2 kalendorinėms dienoms. Esant komplikacijoms, nedarbingumo pažymėjimas tęsiamas taisyklėse nustatyta tvarka (žr. Nedarbingumo pažymėjimų davimo taisyklės 1991m. liepos 29 d.).

1.16. Savaiminio persileidimo ar nėštumo nutraukimo pagal medicinines indikacijas atvejais dirbančioms moterims išduodamas nedarbingumo pažymėjimas nuo pirmos nedarbingumo dienos (žr.Nedarbingumo pažymėjimų davimo taisyklės 1991 m. liepos 29 d.).

1.17. Po nėštumo nutraukimo operacijos stacionaro gydytojas akušeris-ginekologas privalo išsiųsti išrašą fNr.027/a į moterų konsultaciją, išdavusią siuntimą.

1.18. Gydytojas akušeris-ginekologas, apžiūrėjęs pacientę ir įtaręs, kad jai galėjo būti atliktas kriminalinis abortas, skubiai informuoja įstaigos vadovą, o pastarasis - prokuratūrą.

2. Kontraindikuotino nėštumo nutraukimas.

2.1. Jei dėl nėštumo motinos gyvybei ir sveikatai gresia pavojus, jis nutraukiamas, neatsižvelgiant į nėštumo laiką (Motinos ir vaisiaus sveikatai bei gyvybei grėsmingų ligų ir būsenų sąrašas 2 priede).

Nėštumas nutraukiamas tik atsiradus realiai grėsmei motinos sveikatai ir gyvybei. Rekomenduotina nėštumą nutraukti iki 12 nėštumo savaičių.

2.2. Grėsmingų motinos ir vaisiaus gyvybei bei sveikatai ligų ir būsenų atvejais fertilinio amžiaus moterys turi būti dispanserizuotos. Norinčios gimdyti moterys turi būti nuodugniai ištirtos prieš pastojant. Nėštumo planavimo, tęsimo, ilgalaikės kontracepcijos priemonių parinkimo, kai nėštumas kontraindikuotinas, klausimus sprendžia gydytojų komisija. Ji įvertina ir indikacijas nėštumui nutraukti.

2.3. Gydytojų komisijos veikia Vilniaus universitetinėje moterų klinikoje, Kauno medicinos akademijos akušerijos-ginekologijos klinikoje, Klaipėdos m. ligoninėje, Šiaulių ir Panevėžio respublikinėse ligoninėse.

Gydytojų komisijos pirmininku turi būti skiriamas akušeris-ginekologas. Be jo, į komisiją turi įeiti terapeutas, neuropatologas ir kviečiamas gydytojas specialistas pagal ligos profilį. Komisijos pirmininkas skiriamas, suderinus su perinatologijos centrų vadovais.

Su gydytojų komisijos sprendimu moteris supažindinama pasirašytinai. Gydytojų komisijos išvada dėl nėštumo nutraukimo pagal medicinines indikacijas turi būti patvirtinta komisijos narių ir jos pirmininko parašais bei gydymo įstaigos antspaudu.

Išvada surašoma į dokumentą Nr. 27. Psichikos ar veneros ligų atvejais šis dokumentas perduodamas į akušerijos-ginekologijos stacionarą tiesiogiai.

2.4. Diagnozavus nesuderinamą su gyvybe vaisiaus apsigimimą, nėštumas gali būti nutraukiamas, tik išaiškinus moteriai (pageidautina ir sutuoktiniui) galimas priešlaikinio nėštumo nutraukimo pasekmes motinos sveikatai.

2.5. Ilgesnis nei 12 savaičių nėštumas pagal medicinines indikacijas nutraukiamas Vilniaus ir Kauno perinatologijos centruose.

2.6. Moterys nėštumui nutraukti pagal medicinines indikacijas vežamos respublikinių ligoninių transportu.

3. Visais atvejais nėštumui nutraukti būtinas moters (pageidautinas ir sutuoktinio) sutikimas.

4. Kontraindikuotino nėštumo nutraukimo operacijos atliekamos nemokamai, kitais atvejais yra apmokamos pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus įkainius.

Pastaba. Nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos privalo laikytis ir privačia praktika besiverčiantys gydytojai akušeriai-ginekologai.

2 priedas

LIGOS IR BŪSENOS, KURIOS GALI BŪTI GRĖSMINGOS NĖŠČIOS MOTERS IR VAISIAUS GYVYBEI BEI SVEIKATAI

+----+--------+--------------------------+---------+------------+

| |nės | |stadija, | |

| |jos | | | |

+----+--------+--------------------------+---------+------------+

I. Infekcinės irparazitinės ligos

1. 1.056 Raudonukė ir kontaktas Serologiškai

patvirtinus,

su ja nutrau-

kiamas iki 16

nėštumo sav.

2. 1.130 Toksoplazmozė Pirmi 3 nėš-

tumo mėn.,

atsiradus IgM

klasės

antikūnams

3. 771.1 Citomegalo virusinė

infekcija

4. ŽIV infekcija

5. AIDS

II. Augliai

1. 140-184 Visų lokalizacijų

piktybiniai augliai

III. Endokrininės ligos

1. 242.0-9 Tireotoksikozė Sunkios formos

2. 243, 244 Įgimta ir įgyta Nekompensuota

hipotireozė

3. 250. 0-0 Abiejų sutuoktinių

cukrinis diabetas,

diabetinė proliferuo-

janti retinopatija

ir nefropatija

252.0 Hiperparatireozė

252.1 Hipoparatireozė

255.0,1 Antinksčių ligos

3-6 Kušingo ligos

spindulinis ir

medikamentinis

gydymas

4. 277.3 Amiloidozė Aktyvi fazė

arba pastebimi

liekamieji

reiškiniai

po specifinio

gydymo

IV. Kraujo ir kraujodarosorganų ligos

1. 284.0.8.9 Aplastinė anemija

2870-8 Purpura ir kitos Dažnai

hemoraginėsbūklės recidyvuojantys

arba sunkios formos

V. Psichikos sutrikimai

1. 295 Šizofreninės psichozės

2. 303 Lėtinis alkoholizmas

3. 304 Toksikomanija, narkoma-

nija

4. 317-319 Protinis atsili- Vidutinio sunkumo

kimas ir sunkus

VI. Jutimo organų ir nervųsistemos ligos.

Uždegiminės CNS ligos

1. 323 Encefalitas, mielitas

ir encefalomielitas

123.1 Cisticerkozė

2. 330.0 Paveldimos ir degeneraci-

ninės CNS ligos

331.0 Alcheimerio liga, Piko

liga

333 Ekstrapiramidinės

sistemos ligos

334 Fridreicho ataksija

335.1,2 Spinalinė raumenų atrofija,

pirminė smegenėlių

degeneracija

3. 340 Išsėtinė sklerozė Visų formų

341 Kitos demielinizuojan-

čios CNS ligos

4. 347 Katapleksija ir narkole-

psija

5. 357 Uždegiminė ir toksinė

neuropatija Visų formų

6. 359.0-9 Raumenų distrofijos ir

kitų rūšių miopatijos

7. 361.0-9 Šviežias tinklainės

atšokimas

8. 363.0-2 Aktyvūs chorioretinaliniai

uždegimai

9. 364.0-3 Rainelės ir krumplyno

uždegimai

10. 743.2 Įgimta glaukoma Visų stadijų

11. 369.0,1,2 Aklumas arba ryškus

abiejų akių regos

sumažėjimas (žemiau0.05)

12. 370,371 Ragenos opa,virusinis

keratitas Sunkių formų

13. 377.3 Regos nervo neuritas

14. Po keratomijosoperacijos,

po kiaurinėskeratoplastikos,

po kiaurinių akiessužeidimų,

jei yra išlikęsregėjimas

VII. Kraujotakos sistemosligos

1. 390, 391 Reumatas II-IIIlaipsnis,

aktyvi fazė

2. Infekcinisendokarditas

(sepsis lenta)

3. 422 Difūzinis miokarditas

4. 427,3,4,5 Širdies ritmosutrikimai

(prieširdžių virpėjimas

ir plazdėjimas,dažnos

prieširdinės,nodalinės

ir skilvelinėsparoksizmi-

nės tachikardijos beiWPW

sindromas su sunkiaisparo-

ksizminėstachikardijos

epizodais)

5. 394,395, Įgytos širdies ydos:

396,397

5.1. Mitralinio vožtuvo nepakan-

kamumas:

a) kai žymi kraujoregurgi-

tacija pro pažeistąvožtuvą

b) kai smarkiai padidėjęs

kairysis prieširdis

c) kai yra kairioskilvelio

ar totalinio širdies

nepakankamumopožymiai

d) kai yra žymihipertenzija

mažajame kraujoapytakos rate

5.2. Žymaus laipsniomitralinė

stenozė ar kombinuota

mitralinė yda,vyraujant

angos stenozei (kaiangos

plotas mažesnis nei1.2 cm2)

5.3. Kombinuota mitralinė-aortinė yda

5.4. Triburio vožtuvo ydos:

a) kai žymiregurgitacija pro

pažeistą vožtuvą -(III-IV F CI)

ryškūs periferiniaipožymiai,

didelė arteriniokraujospūdžio

pulsinė amplitudė,koronarinis

nepakankamumas

b) kai yra kairioskilvelio ar

totalinio širdiesnepakankamumo

požymiai

c) esant žymiaikairiojo skilve-

lio hipertenzijai

5.5. Aortos angos stenozė II st.

(sprendžiantindividualiai ir

III-IV F C1)

6. 755, 746, Įgimtos širdies ydos:

747

6.1. Įgimtos širdies ydos esant

cianozei

6.2. Prieširdžių pertvaros defektas,

skilvelių pertvaros defektas,

atviras Botalolatakas

(II-III st.)

6.3. Plautinio kamieno stenozė

(II-III st.)

6.4. Aortos koarktacija (II-III st.)

7. 420,421, Konstrikciniai perikarditai

423 (ūmūs, poūmiai ir lėtiniai)

8. 401-405 Hipertoninė liga (II-III st.)

9. 410-414 Išeminė širdies liga (II-III-IV

FCL)

10. 441-442 Aortos aneurizma

11. 444 Arterijų embolija ir trombozė

12. 415,417, Plautinė širdis

428

13. 747 Kitos įgimtos kraujotakos

sistemos anomalijos,pirminė

plautinė hipertenzija

14. 15.1, Po mitralinės komisūrotomijos

42.2, atsiradus restenozei, plaučių

43.3 hipertenzijai, po prote-

zavimo, a.pulmonalisembolijos.

Po vožtuvųimplantacijos, ilgą

laiką vartojantantikoagu-

liantus (kumarinoderivatus)

15. Kardiomiopatijos(dilatacinė,

hipertrofinė,restrikcinė)

16. 430 Subarachnoidinis kraujo

išsiliejimas

431 Intracerebrinė hemoragija

17. 428 Širdies veiklos nepakanka- III-IV laipsnis

mumas (pagal NYHA)

VIII. Kvėpavimo organų ligos

1. 478,7 Gerklų stenozė

2. 493 Bronchinė astma Sunki

3. 494 Bronchektazinė liga Sunki

4. 510-514 Plaučių ir pleuros ligos,

esant plaučių-širdies

nepakankamumui, vidaus organų

amiloidozei

5. 519.1 Trachėjos ir bronchų stenozė

IX.Virškinimo sistemosligos

1. 530.3 Stemplės susiaurėjimas ir Nepagydomi

stenozė bužuojant

2. 542.8 Dirbtinė stemplė

3. 531-534 Skrandžio ir dvylikapirštės

žarnos opaligė Su dekompen-

suota ir sub-

kompensuota

stenoze

4. 550-553 Pilvo sienos išvarža Didelė

5. 555 Pirminiai lėtiniai

neinfekciniaienteritai Sunkūs

6. 556 Opinis nespecifinis kolitas Sunkus

7. 564.2 Porezekciniai sindromai Sunkus ir

vidutinio

Dampingosindromas, sunkumo

porezekcinė anemija,

privedamosios kilpos

sindromas

8. 579.0-9 Malabsorbcijos sindromas

9. 571.0-9 Lėtinės kepenų ligos ir Išskyrus

cirozė nedidelę

hepato-

Abiejų sutuoktiniųŽilbero steatozę

sindromas ir persis-

tuojantį

HBsAg(-)

hepatitą

10. Ūmi geltonoji kepenų

atrofija

11. Dubin-Johnsonsindromas

12. Rotor sindromas

13. Vilsono liga

14. 574 Tulžies pūslės akmenligė Lėtinė,

dažnai

paūmėjanti

15. 576.1 Lėtinischolangitas ecidyvuo-

jantis

16. 577.1 Lėtinis pankreatitas Sunkus Esant

vidutinio

sunkumo

formai

sprendžia-

maindi-

vidualiai

17. Mukoviscidozė (kasosfibrozė)

X. Urogenitalinės sistemosligos

1. 580,581, Ūminis progresuojantis

glomerulonefritas

582

583 Lėtinis glomerulonefritas,

kai sunkiai koreguojama

arterine hipertenzija

2. 584,585, Bet kurios etiologijos

sunkus ūminisinkstų I-II-III

586 nepakankamumas laipsniai

3. 590 Ūminis ir lėtinis

pielonefritas,

kai kartu

yra ir sunkusūminis I-II-III

arba lėtinis inkstųne- laipsniai

pakankamumas

4. 593 Inkstų amiloidozė,

kai kartu yralėtinis I-II-III

inkstųnepakankamumas laipsniai

XI.Nėštumo, gimdymo irpogimdyminio periodo

komplikacijos

1. 642.4-9 Nėščiųjų toksikozė,

nepagydoma stacionare

Ūmi riebalinė hepatozė

2. 643.1 Nesiliaujantis nėščiųjų

vėmimas, nepagydomas

stacionare

3. 181 Chorionkarcinoma

XII. Odos ir poodinėsląstelienos ligos

1. 694.4 Paprastoji pūslinė

XIII. Kaulų-raumenų sistemosir jungiamojo

audinio ligos

1. 710.0.1 Difūzinės jungiamojo

audinio ligos

2. 714 Reumatoidinis artritas

ir kitos uždegiminės

sąnarių ligos

3. 720.0 Ankilozinis spondiloartritas

4. 732.0-9 Osteochondropatijos

XIV. Įgimtos anomalijos

1. 740-759 Pakartotiniai vaikų Tik nusta-

gimimai su topaties čius tipo

vystymosi ydomis vystymosi

anomalijas

2. 758.0-9 Anksčiau gimęs vaikas Tik nusta-

turėjochromosominių čiusvai-

anomalijų siaus

chromoso-

minę ano-

maliją

3. Vieno iš sutuoktinių

dominantiniu būdu pa- Jei nėra

veldimos ligossu prenatali-

aukštupenetrantiškumo nės diag-

laipsniu nostikos

būdų arba

jei nusta-

tyta vai-

siaus

patologija

XV.Paveldimos ligos

1. 270-279 Sutuoktinių monogenetinių Nustačius

ligų heterozigo- vaisiaus

tinis nešio- patologiją

jimas(aminorūgščių, arba jei

angliavandenių, ligos pa-

glikolipidų,glikoproteidų veldėjimo

apykaitos sutrikimai) tikimybė

ir nėra

ištyrimo

galimybės

2. 286.0-9 Anksčiau gimę vaikai turėjo Jei vai-

paveldimųanomalijų, siaus vy-

susijusių sulytimi riška ly-

(hemofilija,Diuše- tis nusta-

no tipo miopatija irkt.) tyta pre-

natalinės

diagnosti-

kos meto-

dais

XVI. Fiziologinės būsenos

1. Po operacijos,pašalinus

gyvybiškai svarbųorganą(plautį

ar jo dalį ir kt.)

2. Moters organizmofiziolog-

inis nebrandumas (13m. ir

jaunesnės)

3. Vėlyvas amžiusreprodukcijai Radus

(49 m. irvyresnės) chromoso-

minę pato-

logiją

4. Po jonizuojančioapšvitinimo Dozės>10 R

____________

[The above Order provides that a woman may obtain an abortion on request during the first 12 weeks of pregnancy and after that point if her health or life is threatened. An abortion may be performed only in an inpatient gynecology department, and the woman and preferably her husband must be counselled on the physical and moral damage caused by abortion. A minor under the age of 16 must have the consent of one parent or her guardian. Attached to the Order is an annex setting out medical indications for abortion. These include the HIV infection, fetal anomolies, and mental disorders, as well as physical conditions.]